Islandija (90) 🇮🇸

Kartais užtenka tik ilgo savaitgalio, kad pasijustum lyg būtum nuskridęs į kitą planetą😳.

Balandžio vidurys, penktadienį po pietų sėdam į tiesioginį skrydį iš Vilniaus ir po kelių valandų leidžiamės Islandijoje, Keflaviko oro uoste, apie 40 km nuo Reykjaviko. Išsinuomojam automobilį, ir pajudame į pirmąją nakvynę Reikjavike.

Kelionės formatas paprastas – trys dienos automobiliu, truputis Islandijos civilizacijos, o toliau daugiau gamtos ir dar nepatirtų gamtos reiškinių.

Pirmas vakaras - Reikjavikas. Apsistojame pačiame centre, miestas labai švarus ir tvarkingas europietiškas, daug naujų pastatų, geri restoranai, verda naktinis penktadienio gyvenimas.

Paragaujam vietinio maisto, ir žinoma Hákarl – tai garsiausias iššūkis turistams 😄 Pūdyta ryklių mėsa, turinti labai stiprų amoniako kvapą. Gerai, kad prie jos patiekiamas vietinės degtinės stikliukas 😄. Paragauti verta - kartoti tikrai nenorėčiau 😄.

Antros dienos ryte pajudam į klasikinį Islandijos Golden Circle maršrutą ir pietinę pakrantę. Sustojame Þingvellir nacionaliniame parke – vietoje, kur tiesiogine prasme susitinka du žemynai.

Toliau – geizerių zona ir Strokkur, kuris kas kelias minutes primena, kad Islandija vis dar gyva po kojomis.

Gullfoss krioklys pasitinka vandens rūku ir jėga, o vėliau seka du visiškai skirtingi, bet vienodai įspūdingi kriokliai – Seljalandsfoss ir Skógafoss.

Vakare pasiekiame Vík – mažą miestelį tarp Atlanto, juodo smėlio ir uolų. Vakarojant viešbučio kambaryje, sulaukiam skambučio iš registratūros: yra reta galimybė pamatyti šiaurės pašvaistę. Po kelių minučių stovim tamsoje lauke ir stebim, ko niekada neteko matyti ir patirti - tiesiog virš mūsų dangus švyti judančiomis žalsvos šviesos juostomis. Nuotraukose pašvaistė atrodo įspūdingai, bet matyti gyvai, jausmas visai kitoks – keistas tylos, erdvės ir suvokimo momentas, kad matai kažką, kas vyksta čia ir dabar.

Trečios dienos rytą pradedame Reynisfjara juodajame paplūdimyje – juodas vulkaninis smėlis, bazaltinės kolonos ir Atlanto bangos.

Didžiausias šios dienos įspūdis - ledynas. Kol nematai jo gyvai, sunku suprasti mastelį. Čia – ištisas judantis pasaulis. Jökulsárlón ledynas labai pamažu slenka žemyn nuo kalnų, vis atskeldamas po didžiulį ledo luitą, sulig kelių aukštų namu, kuris plaukia link Atlanto vandenyno, betirpdamas ir besivartydamas, keisdamas spalvas nuo baltos iki giliai mėlynos.

Vos už kelių šimtų metrų – Diamond Beach, kur tie patys ledo luitai, išmesti ant juodo smėlio, atrodo lyg išbarstyti deimantai.

Vakarop – beveik 6 valandų kelionė atgal į Reikjaviką.

Paskutinę dieną prieš skrydį dar spėjame sustoti Sky Lagoon – šiltas geizerių vanduo atviruose baseinuose, iškaltuose uolpje, Islandiškas pirčių komplekasa, vandenyno vaizdas ir puikus būdas uždaryti šią trumpą, bet labai intensyvią kelionę.

Trys nauji ir nepatirti dalykai, pamatyti Islandijoje paliks prisiminimus visam gyvenimui. Pirmiausia – geizeriai, nuotraukose jie atrodo tiesiog kaip garuojančios balos arba fontanai, tačiau stovint šalia potyris, kai netikėtai žemė iššauna verdančio vandens stulpą aukštyn, tikrai wow!. Tas nenuspėjamumas ir jėga palieka didelį įspūdį. Antra patirtis - šiaurės pašvaistė, gyvos dangaus šviesos šokis danguje, kai žaliai, violetiškai ar rausvai banguojančios juostos akimirkai priverčia pasijausti lyg kitoje planetoje. Trečias, dar nematytas dalykas - ledynas, nustebinęs savo dydžiu ir galybe.

Mums pasisekė, kaip Islandijai - oras buvo puikus, saulėtos dienos, kas čia itin reta, o, per keturias dienas Islandija spėjo parodyti beveik viską, kuo garsėja – daugybę krioklių, šiaurės pašvaistę, ledynus, geizerius ir priminti, kad yra vietų, kur gamta vis dar diktuoja savo taisykles. Beje, Islandija yra viena iš nedaugelio pasaulio valstybių, kuri praktiškai pati apsirūpina elektros energija ir šildymu iš vietinių atsinaujinančių išteklių. Dar reikėtų pridurti, kad maistas ir gėrimai restoranuose - labai brangūs, daug maž dvigubai brangiau negu Vilniuje, bet kai esi keturių dienų turistas - ne tai svarbiausia 😄.

Puiki kryptis keletui dienų!

🇮🇸🇮🇸🇮🇸🇮🇸🇮🇸✈️