Pietų Afrikos Respublika (87) 🇿🇦

Iš Zanzibaro lėktuvas Johanesburg’e leidžiasi jau vakarop, LR piliečiams vizų nebereikia, pasienio formalumus praeinam greitai ir sklandžiai. Kol davažiuojame iki viešbučio - sutemsta. Nors Sandton rajonas laikomas saugiu turistams, bet kaip jau nekartą girdėjome - sutemus vaikščioti Afrikos miestuose nepatartina, todėl tik pasidėję daiktus, susirandam gerai vertinamą restoraną, išsikviečiam Bolt ir važiuojam. Už 5 min. mes jau Trumps Grill  restorane - tai viena geriausių maisto vietų mieste, o mums šioje kelionėje! Vynas Pinotage (PAR populiari vynuogė) - puikus, o Wagyu kepsniai nepakartojami!👍 Prabangi vakarienė žmogui apie 50 USD👍, sakyčiau mažiausiai du kart pigiau, negu panaši vakarienė Europoje. Super!❤️ Pirmas vakaras PAR nustebina, to nesitikėjom!👍

Ryte per viešbučio langą pamatom visai kitokią Afriką, negu Kenijoje. Gamta ta pati, bet civilizacija kaip Europoje, dangoraižiai, tvarkingos gatvės, tvarkingi namai, sporto aikštynai…

Mūsų skrydis i Kruger nacionalinį parką apie pietus, taigi iki išvykimo į oro uostą dar spėjam papusryčiauti ir prasieiti per miestą. Jei nežinotum, kad esi Afrikoje, tikrai galima pagalvoti, kad esi Amerikoje ar Europoje, miestas švarus, vejos sutvarkytos, automobiliai nauji…, tik vienas dalykas krinta į akis, tai beveik visos privačios teritorijos aptvertos tvoromis su elektros įtampos laidais. Matys vis dėlto su saugumu problemų čia yra, o be to reikia nepamiršti, kad vaikštome po vieną geriausių ir saugiausių Johannesburgh rajonų.

Oro uostą pasiekiam be didelių kamščių per gerą pusvalandį. Johannesburgh oro uostas užimčiausias Afrikos žemyne, tačiau viskas čia veikia puikiai, nuorodos aiškios, eilės juda gana greitai - sklandžiai pasiekiam savo lėktuvą. Tai dar vienas dalykas, maloniai nustebinęs mus šioje kelionėje, regioniniai 37 vietų Embraer rektyviniai lėktuvai, nauji, tvarkingi, patogūs. Į juos keleiviai greitai sulipa ir išlipa, jokių grūščių.

Nepilna valanda ir pradedame leistis, Pietų Afrika nepaliauja stebinti - vaizdai per iliuminatorių nuostabūs, laukai kaip paveikslėlis, daug tvarkingų išpuoselėtų vynuogynų, kalnuotas landšaftas, sakyčiau tikra Šveicarija..

Kruger Nelspruit labai mažas oro uostas, netipiškos, mums įprastos architektūros,  terminalai šiaudiniais stogais - atrodo labai jaukiai.

Automobilio nuomos formalumai trunka 20 min., ir mes judam apynauju Ford Ranger gerais Pietų Afrikos keliais, link Kruger nacionalinio parko. Vienintelis dalykas, prie ko reikia priprasti, tai esmas kaire puse, o ir automobilio greičių dėžė neautomatinė:) Pakeliui sustojam prekybos moderniams centre, nesikartosiu - viskas neblogiau, kaip pas mus.

Tiesa pakeliui pravažiuojam ne vieną kaimą, kur gyvenimas tikrai skurdus, tačiau tai toli gražu ne ta skurdžioji Afrika, kurią galima pamatyti Zanzibare, Gabone ar Kenijoje. Laukai tvarkingai išdirbti, daug vynuogynų. Važiuoti apie 2 valandas, nežinomose vietose nestojam - prisiklausėm istorijų, kur vietiniai gali specialiai primėtyti dyglių ant kelio, kad pradurtų padangas, o paskui jau apiplėšti. Gal būt, visko gali būti, bet mes be jokių kliūčių pasiekiam savo viešbutį prie pat Kruger Gate.

Viešbutis įsikūręs džiunglėse, didelė teritorija, kambariai išdėstyti atskiruose korpusuose praktiškai laukinėje gamtoje. Kai per vakarienę, bezdžionė nuo mūsų stalo du kartus pavagia maistą, suprantame, kad teks dalintis😅 Babuinai (didelės bezdžionės) viešbučio teritorijoje jaučiasi kaip namie, laksto stogais, siūbuojasi ant medžių šakų, slampinėja atvirame restorane, vis tykodamos kažką nugvelbti😅 Į rytinį safarį žadintuvo irgi nereikia, bezdžionių lakstymas stogais pažadina dar anksčiau😅😊😱

Į Kruger nacionalinį važiuojam savo nuomotu automobiliu, įvažiavimas 40 USD/žmogui/dienai (žymiai pigiau negu Masai Mara Kenijoje💪. Kadangi vairuojame patys, nežinom geriausių vietų, o ir parkas toks didelis, kad per vieną dieną apvažiuojam tik mažą dalelę. Važiuojam anksti ryte, kai žvėrys bunda ir yra aktyviausi ir dar kartą po pietų - į rytinį ir vakarinį vadinamą Game Drive. Daug antilopių, sutinkam kelias dideles dramblių šeimynas, žirafų pulką, buivolus bei kelias hienų šeimas.

Begemotų maudynes galim stebėti tiesiai nuo viešbučio baseino, nes viešbutis įsikūręs visai prie upės, kuriame daug begemotų ir krokodilų, kurių deja nepamatėm…

Labai gerą įspūdį palieka Kuger nacionalinis parkas, įdomi patirtis važiuoti savo automobiliu - verta buvo išbandyti! 💪 Rekomenduoju!

Iš viešbučio anksti ryte išvažiuojam link oro uosto, mūsų skrydis 8 val. Viskas būtų puiku, bet jau beveik prie oro uosto susisgrimbam, kad važiuojam ne į tą oro uostą😱, gerai, kad vienas nuo kito abu oro uostai netoli - spėjam laiku😅.

Išskrendam į Zimbabvę, prie Viktorijos krioklių, o į Pietų Afriką dar sugrįšim po dviejų dienų - į Keiptauną.

Iš Zimbabvės Viktrijos krioklių oro uosto į Keiptauną skrendam su persėdimu Johanesburge. Persėdimui turim 1 valandą, o turim praeiti ir pasų kontrolę, ir muitinę ir vėl įeiti iš naujo pro saugumo patikrą - jo…, teko ir pabėgioti😅, bet spėjam net 5 min. iki įsodinimo💪. 

Keiptaune nusileidžiam jau sutemus. Kelias iš oro uosto į viešbutį miesto centre puikus, tik šalia jo matyti lūšnynų rajonai, bet kaip minėjau, jie toli gražu ne tokie skurdūs, kaip kitose Afrikose šalyse.

Nors afrikietiškam gyvenimo būdui jau vėlu, beveik 10 val. vakaro, susirandam dar veikiantį mėsos restoraną Bo-Vine Wine & Grill House ir su Bolt nulekiam. Restoranas didelis, modernus šiuolaikišku interjeru, svečiai stilingi, o toliau vėl pasikartosiu, steikai ir vynas puikūs! Tiesa, šį kartą sumokam daugiau, po 80 USD žmogui už vakarienę su gėrimais, bet kiekvienas doleris to vertas! Ypač rekomenduoju vynus iš čia auginamos Pinotage vynuogės.

Per viešbučio langą matosi Stalo (Table mountain) kalnas, gyvenam Keiptauno senamiestyje (down town), šalia daug kolonijinio stiliaus pastatų, gatvės judrios, bet centre nemažai gatvių skirtų tik pėstiesiems. Miestas visai nesiasocijuoja su mums susidariusiu Afrikos stereotipu, atrodo, kad randiesi kažkur Europoje ar JAV. Plačios gatvės, daug naujų aukštų pastatų, daug gerų restoranų ir kavinių, meno galerijų. Geruose restoranai, kainos apie 1,5 karto pigiau negu pas mus. Keiptauno senamiestyje galima rasti nuo gatvės maisto iki itališkų, japoniškų ir kt. restoranų, bet aišku populiariausi ir įspūdingiausi - vietiniai mėsos restoranai, kur galima pasimėgauti burnoje tirpstančiais wagyu kepsniais ir išgerti puikaus vietinio vyno.

Įspūdingas Bo-Kaap rajonas, žymus spalvotais pastatų fasadais, hipsteriškomis užeigomis ir mažomis parduotuvėlėmis. Na ir aišku būtina apsilankyti Waterfront, tai pati turistiškiausia Keiptauno vieta, su daugybe barų ir restoranų, dideliu foodcourt’u, labai dideliu prekybos centru ir mažomis parduotuvėlėmis. Ant molo galima pamatyti besišildančias ištisas jūros liūtų šeimynas.

Na o kas nori pamatyti, kaip gyvena milijardieriai, reikia užsukti į Sea Point rajoną, tai gyvas, tankiai apgyvendintas, su daug restoranų, kavinių ir vaizdingu promenadu rajonas. Kaip vietiniai sako, čia norint turėti būstą, nepakanka būti milijonierium:) Viešbučių kambario kaina čia prasideda nuo 1000 Eur/parai. Mes išdrįsom čia užsukti vakarienės, na ir jeigu sąžiningai, kainos ir kokybės sąntykis nustebino labai maloniai. Prabangi 10-ties patiekalų degustacinė vakarienė viešbučio Elermanhouse restorane su vynu ir nuostabiu aptarnavimu, kai 4 patiekalus gamina ir pristatinėja atskiri šefai asmeniškai, kainavo apie 100 USD/žmogui.

Mieste žmonės labai malonūs, visada sveikinasi, klausia kaip sekasi. Gal tik eismas kiek chaotiškas, o pėsčiųju šviesoforai tai tik rekomendacinio pobudžio:), o ir dega žalias tik kelias sekundes, tei net iš žemo starto startavęs nespėtum perbėgti keturių juostų gatvės:) Dažnai ir automobiliai važiuoja per raudoną:) Bet ne taip viskas ir blogai, kai supranti, kaip viskas veikia:) Mieste beveik nėra elektromobilių, gal todėl, kad kuras čia kainuoja apie 1 USD.

Vakare aplankom Silo muziejų, įsikūrusį rekonstruotame grūdų elevatoriuje, šalia uosto. Pastatas labai įspūdingas, vien dėl architektūros verta apsilankyti! Pats muziejus eksponuoja šiuolaikinį Afrikos meną, kuriame dažnai baltas žmogus vaizduojamas, kaip juodųjų skriaudėjas, tai vadinamasis ‘atvirkštinis apatheidas’. Žinoma, galima tai suprasti, prisimenant rasinės segregacijos sistemą Pietų Afrikoje (1948–1994 m.), kai baltaodžių valdžia sistemingai diskriminavo juodaodžius gyventojus.

Tame pačiame pastate įsikūręs ir prabangus viešbutis su barais ir restoranu. Ant Silo stogo esantis baras - puiki vieta apžvelgti miestą, pasitikti saulėlydį. Restorane kainos didels, maistas vidutinis, todėl visai nerekomenduoju, nes mieste yra žymiai geresnių vietų.

Kitos dienos tikslas - Cape of Good Hope (Gerosios Vilties Kyšulys) – tai uolėtas kyšulys Atlanto vandenyno pakrantėje, apie 50 km nuo Keiptauno. Tai ne pats piečiausias Afrikos taškas, kaip daugelis klaidingai mano. Kelionė trunka apie 3 valandas, su pusryčiais labai mieloje Lighthouse kavinukėje Simon’s miestelyje ir su pingvinų pliažo Boulders beach aplankymu, kuriame tikrai labai daug mielų pingvinukų. Įėjimas į pingvinų pliažą mokamas, apie 15 USD/žmogui.

Įvažiavimas į Gerosios Vilties Kyšulį irgi mokamas ir kainuoja apie 30 USD/žmogui. Važiuoti tikrai verta, tik patarimas - važiuoti reikia anksčiau ryte, nes jau nuo 11 valandos susidaro didelė eilė įvažiuoti į Gerosios Vilties Kyšulio (tai Table Mountain National Park dalis, saugoma UNESCO) teritoriją. Vaizdai nuostabūs, atrodo, kad randiesi Pasaulio krašte!💪 

Sekančios dienos ryte išvykstam į Stellenbosch slėnį. Nepilna valanda kelio ir mus pasitinka nuostabūs slėnio ir neaprėpiamų vynuogynų vaizdai. Turime užsisakę Franschhoek Wine Tram, kuris mus veš į šio regiono vynines. Traukinuko maršrutas gana trumpas, stotelės tik keturiose vyninėse, bet per dieną daugiau ir neaplankysi😳. Rekomenduoju dvi didžiausias ir įspūdingiausias šio maršruto vynines: Grande Provence ir Rickety Bridge.

Grande Provence vyninėje nuo traukinuko svečius pasiima su traktoriumi ir atsiveža į vyninės teritoriją, labai simboliška😊. Vaizdai nuostabūs! Vyninės teritorija ir pastatai sutvarkyti idealiai, teritorijoje įvairios skulptūros, pastatuose meno kūriniai. Du restoranai, kuriuose galima padegustuoti vietinių vynų ir pavalgyti. Nusprendžiam papietauti. Vietinių ūkininkų jautienos kepsniai nuostabūs, vynas puikus, o kaina žmogui gaunasi tik 30 Eur. Puiki kaina!

Sunku perteikti bendrą pojūtį šioje nuostabioje vietoje - verta aplankyti!

Keiptaunas – vienas gražiausių miestų pasaulyje, kurį keliautojai dažnai vadina gamtos ir miesto harmonijos šedevru, įspūdingai įsispraudęs tarp didingo Stalo kalno (Table mountain), Liūto galvos kalno (Lion's Head) ir Atlanto vandenyno. Stalo kalnas matosi praktiškai iš bet kurios Keiptauno vietos, jo viršūnė plokščia ir yra iškilusi apie kilometrą virš jūros lygio.

Mūsų paskutinės viešnagės dienos Keiptaune tikslas - įlipti į Stalo kalną. Viršų galima pasiekti lyniniu keltuvu arba pėsčiomis takais, nuo lengvų iki labai stačių…, mes gi lengvų kelių neieškom💪😅…., startuojam 9:30 pilni optimizmo💪. Saulė jau spigina kaip reikiant,- „Tai gi čia tik pasivaikščiojimas😊. Pradžioje takas malonus – plačiai išmintas, su vaizdais į miestą ir vandenyną, oras kvepia įvairiomis žolelėmis ir saulės įkaitintu akmeniu. Po geros pusvalandžio suprantam, kad lengvas pasivaikščiojimas – tai buvo mūsų pirmoji didelė iliuzija. Takas ima statėti, saulė kepina be gailesčio, prakaitas bėga upeliais, o vandens atsargos jau pasibaigė… Pasiekiam tako išsišakojimą: Kloof Corner 1400 m, India Venster 1255 m ir Platteklip Gorge via Upper Cable Station 4530 m. Mes gi lengvų kelių neieškom💪😅 - einam trumpiausiu, tik paskui sužinom, kad šitas takas ne mums😳. Tai vaizdingiausias maršrutas į Stalo kalno viršų, bet kartu ir techniškiausias. India Venster dažnai vadinamas sunkiausiu oficialiu taku į viršų (kaip išsiaiškinom jau grįžę, daugelis šaltinių duoda jam 5/5 sunkumo)😳

Pradžioje dar einam kojomis, bet netrukus jau reikia rankų pagalbos – lipti uolomis, kabintis už riedulių, ieškoti, kur įremti koją. Karšta žiauriai, šešėlio – nė lašo. Vaizdai – kvapą gniaužiantys, kairėje – bedugnė, dešinėje – milžiniška Stalo kalno siena su lyno keltuvu, kuris atrodo kaip žaisliukas. Kiekvienas posūkis – naujas atvirukas: Liūto galva, Signal Hill, Robben sala horizonte, o apačioje – vandenynas, paskendęs ūke ir balti paplūdimiai.

Po valandos takas dar labiau pradeda statėti. Dabar jau nebeinam, o lipom keturiomis, ropojam kabinamės už uolų kraštų. Po kelių tokių etapų, suprantam: grįžti atgal jau be šansų, taigi – tik pirmyn!💪 Visi pavargę, vandens nebeturim, na bet viršūnė jau atrodo ranka pasiekiama, kai pasiekiam  stačią uolų sieną su įtvirtintomis metalinėmis grandinėmis ir kopėtėlėmis. Uola - vertikali siena, o apačioje šimtai metrų bedugnės… Čia dar stulpelis su SOS telefono numeriu…😅 Kažkas pasiūlo - skambinam, gal su sraigtasparniu mus nukels😱😳. Po trumpos diskusijos, vis dėlto nusprendžiam bandyti leistis žemyn. Sekasi visai neblogai, vietomis šliaužiam ant pilvo uolomis žemyn, bet gi vis arčiau ‘žemės’😅💪. Žodžiu, ne taip ir baisu, kaip galvojm. Nepraeina nei pusantros valandos ir mes jau ‘civilizcijoje’, kviečiam Bolt į viešbutį.

Puikus nuotykis, truputis streso ir gera, beveik keturių valandų fizinė treniruotė. Pasirodo buvom pakilę apie 85% aukčio, nedaug betrūko💪. Kitą kartą bandysim vėl💪.

Patarimas, jei nesat patyrę, rinkitės ilgesnius, bet lengvesnius kelius, pasiimkite daugiau vandens ir išeikite ne vėliau, kaip 7-8 val. ryto.🏔️💪 😅😊😱😳

Pietų Afrikoje viskas netikėtai labai gerai - gamta, miestai, restoranai, maistas, aptarnavimas…  Esu aplankęs nemažai šalių, tačiau nežinau kuri kita šalis galėtų lygintis su Pietų Afrika restoranų kokybės ir kainų sąntykiu… Nuostabi gamta, slėniai apaugę vynuogynais, Kruger ncionalinis parkas. O Keiptaunas, ne šiaip miestas, tai gamtos ir civilizacijos susitikimas, kurio nepamirši! Būtinai čia sugrįšiu!

🍷🍷🍷🍷🍷 (iš 5)