Kenija (86) 🇰🇪
- Raimundas Kairys
- 01-23
- 6 min. skaitymo
Atnaujinta: prieš 13 valandų
Išskrendam su Turkishairlines iš Vilniaus per Stambulą. Nuo Stambulo iki Kenijos sostinės 6 valandos skrydžio. Nairobyje labai ankstyvas rytas - pasų kontrolė veikia puikiai, pusvalandis nuo lėktuvo nusileidimo ir mes jau sėdam į Bolt. Beje Uber ir Bolt čia veikia puikiai ir yra palyginti nebrangūs. Pirmas žvilgsnis per Bolt langą: keliai neblogi, miestas labai didelis, gatvės kol kas apytuštės, tačiau, kaip pamatėme vėliau, dieną Nairobyje labai dideli kamščiai, o eismas tampa tikru chaosu.
Mūsų viešbutis Hyatt Regency Westlands rajone, tai vienas iš Nairobio geresnių rajonų. Viešbutis puikus, didelis kambarys, tvarkingas. Kaina 120 USD/para, sakyčiau apie 2 kartus mažesnė negu Europoje, už panašų numerį.
Truputį pamiegam. Per viešbučio langą atsiveria afrikietiško didmiesčio vaizdai - šalia prabangių dangoraižių, prasti seni namai, chaotiškas eismas gatvėse.
Oras čia puikus - dieną apie 27C, o naktį atvėsta iki 19C - todėl galima puikiai išsimiegoti ir be kondicionieriaus. Nors randasi beveik ant pusiaujo, tačiau Kenijos sostinė randasi 1,7 km aukštyje virš jūros lygio, todėl čia klimatas labai komfortiškas.
Nairobiui turime vieną pilną dieną ir dar pusdienį grįžtant.
Pirmą dieną nusprendžiam aplankyti Nairobio lūšnynų Kibera rajoną - tai vienas didžiausių lūšnynų Afrikoje. Facebook'e surandam gidą, kaina žmogui 25 USD, tačiau be gido nerekomenduojama eiti į šį kvartalą - nesaugu.
Leidžiamės į 2 valandų pasivaikščiojimą po lūšnynų kvartalą. Vaizdas žiaurus, sunku nupasakoti, kad taip gali gyventi žmonės… Namų, net lūšnomis nepavadinsi, tai vienas šalia kito, iš šiferio, skardos lakštų ir lentų, suręsti kambariai, kuriuose nėra nei vandens, nei tualetų, o kai kuriuose net ir elektros. Tokiame 8-10 kv.m kambaryje gali gyventi 6 ir daugiau žmonių…
Užsukame į vieną iš Kiberos mokyklų, vaizdą nupasakoti sunku, klasės aptriušusios, sienos aptrupėję, grindys paprsačiausia asla - neįmanoma įsivaizduoti, kad šiais laikais taip galėtų būti… Mus priima mokytojas savo kabinete, kuris toli gražu nepanašus į mums įsivaizduojamą kabinetą, tai dar vienas lūšnos kambarys, su aplūžusia spinta ir … Vaikai, pamatę užsieniečius, smalsiai kaišioja nosį, kol mes bendraujame su mokytoju, pro duris, bet sudrausminti - mokytojų klauso ir yra labai pareigingi. Mums užėjus į klasę, visi atsistoja ir su mumis pasisveikina. Uniformos švarios ir tvarkingos. Mokytojas paprašo paremti mokyklą - paaukojame keliolika dolerių, bet vargu ar tie pinigai bus panaudoti mokyklos labui…. Išėjus apima toks slogus jausmas-ar pavyks nors vienam matytam mokinukui ištrūkti iš šio uždaro skurdo rato???🤞
Toliau tęsiame kelionę per Kiberą, siauros gatvelės, šiukšlynai, juodukai (baltųjų Kiberoje nematėm) Kažką prekiaujantys, ar šiaip sėdintys ant kažkokių, senų ištemptų į lauką baldų. Kažkur dega šiukšlės, kažkas gamina maistą, kurį vietoje ir pardavinėja, deja jo paragauti neišdrįstame…
Su gidu jaučiamės saugiai, jis čia viską žino ir daug ką pažįsta, o vieniems čia vaikščioti, net ir dienos metu nerekonenduočiau, gal būt ir nieko bloga nenutiktų, bet išvengti baltąjam vietinių primygtinio dėmesiu, tikrai nepavyktų.
Pasivaikščiojimas tikrai įdomus ir tikrai verta, bet įspūdis lieka sunkokas…
Nusprendžiam pavakarieniaujam Inti a Nikie restorane, netoli viešbučio, Westlands rajone. Kol kas šviesu - einam pėsčiomis. Tiesą pasakius kiek nejauku, praktiškai nei vieno baltojo, vaikai net iš kitos gatvės pusės subėga prašyti pinigų…, per gatvę einame tik su vietinių minia, nes sunku suprasti, kada galima, o kada ne, tik vietiniai tą supranta..., nes šviesoforai tik rekomendacinio pobūdžio tiek automobiliams, tiek piestiesiems😊. Žinome, kad restoranas būtent šitame stikliniam aukštam pastate, o kaip įeiti į jį? Afrikietiška specifika, kas eina į restoraną, tas žino kaip, o kas nežino tam gal ir nereikia😊. Pastatas aptvertas tvora, įėjimas į teritoriją tik iš vienos pusės, kuri niekaip nepažymėta, praeinam apsaugą. Įėjus į teritoriją dar reikia paieškoti kaip įeti į pastatą, įėjimas iš kitos pusės, negu įėjimas per vartus🤨, pastate vėl apsauga, bet čia jau mums paaiškina, kaip pasiekti restoraną👍. Restoranas puikiai įrengtas, viršutiniame aukšte, su puikiais vaizdais per langą. Tokiose vietose geriausiai atsidurti prieš saulėlydį, tada pamatai miestą ir dienos šviesoje, ir sutemus. Nairobi naktį menkai apšviestas - nieko įspūdingo…
Maistas geras, pateiktas 5sp8dingai. Vakarienės kaina su gėrimais dviems apie 50 USD👍.
Nors pėsčiomis iki viešbučio tik 10 min., grįžti kviečiam Bolt, nes tamsiu paros metu Afrikoje vaikščioti nerekomenduojama.
Kitą rytą 9:30 val. skrydis į Masai Mara nacionalinį parką. Iš viešbučio išvažiuojam 3 val. iki skrydžio, ir nepasigailim - Nairobis tokiu metu stovi kamščiuose, eismas toks chaotiškas, ir tik vietiniai gali suprasti, kada ir kaip įlysti, kad galėtum nors kažkiek judėti į priekį. Gerai, kad yra mokami keliai, kurie pakelti virš miesto, ir juose nėra kamščių. Damokam Bolt’o vairuotojui keletą dolerių ir jau lekiam pakeltu greitkeliu be kamščių link oro uosto.
Vietinis Nairobio oro uostas - tai didelė teritorija, su daug atskirų pastatų išsidėsčiusių aplink pakilimo takus, kuriuose įsikūrusios atskiros aviakompanijos, su biurais ir lėktųvų angarais, todėl labai svarbu žinoti su kokia aviekompanija skrisim, nes nuo vienos kompanijos terminalo iki kitos, gali būti ir kelių kilometrų atstumas🤨. Regitracija, patikra irgi atskira kiekvienos aviekompanijos, viskas vyksta greitai ir patogiai. Geras pusvalandis ir mes jau prie savo lėktuvėlio, kuris gabena 12 keleivių.
Skrendam neaukštai, turbūt mažiau negu kilometro aukštyje, per iliuminatorių matosi neaprėpiama Afrikos savana, geriau įsižiūrėjus, kai kur jau galima pamatyti stambius gyvūnus, tokius, kaip dramblius, ar begemotus upėje. Po 45 min. leidžiamės dar įspūdingesniame nacionalinio parko teritorijoje esančiame oro uoste, tiesą pasakius, tai tik žvyruotas nusileidimo takas, su šalia keliais neaiškios paskirtie pastatais, tualetu ir pavėsine, keleivių patogumui:)
Įvažiavimas į Masai Mara nacionalinį parką 100 USD/žmogui parai. Viename iš tų kioskų susimokame, gauname patvirtinančius čekius, kuriuos turim turėti visuomet su savimi, kol būsim nacionaliniam parke. 15-kiolikos minučių transferis iki viešbučio 80 USD🫣 (viešbuti prašė 15oUSD🫣).
Mūsų viešbutis Sarova Mara Game Camp įsikūręs didžiulėje teritorijoje tiesiog laukinėje gamtoje. Teritorija aptverta elektrifikuota tvora, kad pavojingi gyvūnai neįeitų į teritoriją, bet patys savo akimis matėme, kaip babūnai (didelės bezdžionės) puikiai žino kaip pralysti pro tvoros apačią😃, todėl jie viešbučio teritorijoje laksto būriais. Tvora saugo nuo didelių ir pavojingų gyvūnų. Viešbučio teritorijoje daug atskirų namukų-palapinių, kuriose gyventi tikra egzotika - jautiesi, kad gyveni laukinėje gamtoje, girdisi vis gyvūnų skledžiami garsai, o tuo metu esi konfortiškame dideliame kambaryje, kurio sienos ir stogas, kaip palapinės tentas. Viešbučio teritorijoje baseinas, baras, restoranas - vis reikalingi patogumai.
Vakarais vyksta vietinės genties, masajų, pasirodymai.
Teritorijoje gali sutikti babūnų, surikatų, impalų ir kitų nepavojingų žvėrelių, na bet tikroji žvėrių ‘medžioklė’ mūsų laukia sekančią dieną.
Išvažiuojam anksti ryte, tik prašvitus, apie 7 val., nes žvėrys ryte ir vakarop aktyviausi, todėl tokiu metu didžiausia tikimybė juos pamatyti. Tik išvažiavus iš viešbučio teritorijos matom impalų, buivolų pulkelius, pavažiavę kokias 20 min. sutinkam liūtų šeimyną, dar toliau čitą (leopardą), darmblius, hienas na ir t.t. - čia jau geriau nuotraukose viskas matosi😃,
Įdomu buvo gerą pusvalandį stebėti, kaip čita sėlina prie ipalų būrelio, deja jai tą kartą nepavyko, ipalos buvo miklesnės😃,
Pamatėm visą didįjį ketvertą:) - penketui pritrūko raganosio😃,
Atgal į Nairobį skrendam su dviem nusileidimais, paimti/išleisti keleivius - kaip autobusas stotelėse😃,. Beje reisas buvo paankstintas beveik valanda, atsiuntus žinutę į WhatsApp - va taip gali ir į lėktuvą pavėluoti🫣. Dar įdomesnė registracija / įlaipinimas - pilotas lipant į lėktuvą paklausė pavardžių ir pasižymėjo sąraše - viskas, prašom į lėktuvą, skrendam, jokių pasų ir saugumo patikrų😃,
Nairobyje dar turime keletą valandų, taigi nusprendžiam aplankyti Giraffe Manor viešbučio teritorijoje esantį žirafų centrą, kur galima pamatyti žirafas iš visai arti ir net pamaitinti jas. Visai įdomi pramoga pusvalandžiui už 12 USD/žmogui.
Į Mombasą išvykstam traukiniu Madaraka Express, saugiausias ir įdomiausias susisiekimo būdas. Maršrutas eina per Tsavo National Park – pro langą vėl stebim dramblius ar žirafas. Kelionė trunka 5 valandas, todėl nusipirkom bilietus į pirmosios klasės vagoną su maitinimu - tikrai verta, kaina 80 USD, gauni privačią erdvę, praktiškai lovą.
Į Mombasą atvykstam jau sutemus. Išsikviečiam Bolt. Pakeliui iš karto jaučiasi, kad čia gyvenimas skurdesnis, keliai prastesni, automobiliai irgi... Vėl daug afrikietiško chaoso kelyje ir pakelėse. Viešbutis Sentrim Castle Royal Hotel pačiame miesto centre, kolonijinio stiliaus, bet kokybė toli gražu netempia net ant tų trijų deklaruojamų žvaigždučių… Gerai, kad mes čia tik vienai nakčiai.
Ryte papusryčiaujam, pavaikštinėjam po senamiestį - labai nešvaru, skurdu, daug žmonių, kažkas kažką prekiauja, kažkas kažkur važiuoja, smogas nuo pravažiuojančių automobilių ir tuk-tukų. Pasiimam tuk-tuką pusvalandžiui, paprašom vairuotojo, kad pavežiotų po miestą, parodytų įdomesnes vietas - jei sąžiningai, tai nėra ką čia žiūrėti, bet tikrai verta buvo aplankyti, kad suprasti kas tai per miestas.
Sako geresni viešbučiai prie vandenyno, tačiau mes po piet skrendam į Zanzibarą, ten tai tikrai geri viešbučiai👍
Kenija - gana skurdi Afrikos šalis, bet gamta nuostabi! Verta aplankyti nacionalinius parkus!
🦒🦒🦒🦒4 (iš 5)
Komentarai