Turkmėniastanas (82) 🇹🇲

Iki šių metų gegužės mėnesio Turkmėnistanas, buvo viena iš uždariausių Pasaulio šalių turistams, tačiau į valdžią atėjus jaunam prezidentui, turizmo verslas šalyje pradėtas skatinti, o nuo gegužės pradėjo veikti elektroninio iškvietimo sistema. Iškvietimą galima gauti, pateikus paraišką elektroniniu būdu (kaina apie 50 Eur), o atskridus, Ašchabado oro uoste, su juo, išduodama turistinė viza (kaina apie 100 Eur). 

Kaip visada, prieš kelionę peržiūrėjau nemažai kitų keliautojų įspūdžių YouTube. Praktiškai visose medijose šalis apibūdinama, kaip labai uždara, valdoma charizmatiškų autoritarinių vadovų, kurie šalį valdo dviprasmiškai vertinamais būdais, leisdami keistokus įstatymus ir taisykles. Turkmėnistanas labai turtingas gamtos resursais (turi ypač didelius  gamtinių dujų telkinius), taigi valdžia gali sau leisti ‘pasišvaistyti’ dujų milijardais😊 ir įgyvendinti, kartais iš šalies keistokai atrodančius projektus😊, apie kuriuos pasakojo Turkmėnistane pabuvoję ir nepabuvoję😊 blogeriai. Štai keletas ‘mitų’, kuriuos dažniausiai girdėjau blogerių įspūdžiuose, bei jų komentarai mano akimis:

1. 'Sostinėje nėra žmonių, nes jų neleidžia į miestą. Nors viešosios erdvės labai gražios, bet jos skirtos tik oficialiems renginiams' - yra tiesos.

2. 'Mašinos sostinėje tik baltos' - tiesa.

3. 'Benzinas pigesnis negu vanduo' - tiesa.

4. 'Internetas labai ribojamas' - tiesa.

5. 'Žmonės gyvena labai skurdžiai, tlyginimai apie 200 Eur '- panašu, kad taip.

6. 'Norintiems keliauti į užsienį reikia valstybės leidimo. Vyrai iki 40 metų negali išvykti iš šalies. Išvažiavusių gimines valdžia spaudžia, kad kviestų juos sugrįžti' - panašu, kad kai kuriais atvejais galėtų taip būti, bet tai nėra plačiai paplitusi praktika, o išvykti labai sudėtinga, dėl paprastos priežasties - žmonės neturi pinigų.

7. 'Draudžiama klausyti muzikos per ausines' - netiesa.

8. 'Atvažiavusiems iš kaimų, draudžiama pirkti produktus mieste' - panašu, kad netiesa.

9. 'Prezidentas įsakė mesti rūkyti visiems piliečiams iki 2030 metų' - gali būti tiesa, nes daugelis taisyklių Turkmėnistasne yra nerašytos, ir pilnai galėtų būti ir toks valdžios užmojis, bet ar jiems tai pavysk sunku pasakyti😊. 

10. 'Moterims uždrausta vairuoti ir sėdėti ant priekinės sėdynės' - neuždrausta nei vairuoti, nei tuo labiau sėdėti ant priekinės sėdynės😊, bet…. noterims iki 40 metų labai sunku išlaikyti teises☹️.

11. 'Norėdamas užsienietis vesti turkmenę, užsienietis turi palikti draudimo kompanijoje užstatą 50k USD' - jei vestuvės vyksta Turkmėnistane, užsienietis turi pateikti garantijas, kad žmona ir vaikai bus išlaikomi, jo išvykimo atveju, taigi dalis tiesos yra.

12. 'Šalyje yra 14 tūkstančių statulų ir biustų prezidentui' - nesuskaičiavom😊, bet tikrai visokių monumentų labai daug, taigi gali būti tiesa. Teisingumo dėlei, reikėtų pasakyti, kad atėjus į valdžią naujam prezidentu, prieš tai buvusių vadovų kultas pamažu naikinamas.

13. 'Viešose vietose negalima filmuoti be leidimo' - netiesa.

14. 'Šalis yra įtvirtinusi nuolatinio neutralumo statusą, t.y. neįsitraukia į jokius karinius aljansus, neleidžia įsikurti užsienio kariniėms baziėms savo teritorijoje. Oficialiai Pasaulyje yra tik 6-7 tokios šalys' - tai faktas.

Surasti kompaniją kelionei į tokią uždarą šalį nėra lengva…., ‘kas ten gero?’, ‘atsilikusi šalis’, ‘nesaugu’ - tokius komentarus dažniausiai girdėjau, kai pasiūlydavau keliauti kartu😊.

Iškeliaujam keturiese.  Skrydis per Stambulą į Ašchabadą patogus ir neprailgsta. Iš Vilniaus pakilę apie  20 val., apie 6 val. ryto, vietos laiku, mes jau leidžiamės Ašchgabade. Oro uostas - naujas, didelis, tvarkingas, vakarų žiniasklaidoje dažnai linksniuojamas dėl labai didelės statybos kainos (virš 2 mlrd. Eur).

Mus pasitinka gidas Aziz, padeda sutvarkyti vizas (100 Eur), apmokėti ir atlikti COVID testą (25 Eur)☹️🥺😊. Viskas užtrunka stebėtinai greitai, nesugaištame nė pusvalandžio ir mus jau veža į veišbutį, pailsėti po nakties kelionėje. Nors dar ankstyvas rytas, oras mieste jau įkaitęs virš 30C. Gatvės plačios, automobilių beveik nėra, vaikštančių žmonių visai nėra - klausiam gido kur žmonės, o jis sako ‘taigi šiandien šeštadienis, gal visi dar miega’. Pagal statistiką, Ašchabadas didžiausias šalies miestas, kuriame gyvena 1 mln. žmonių, tačiau visos kelionės metu mus stebino, kaip tokio dydžio mieste, beveik nematyti pėsčiųjų, o ir mašinų labai mažai… Miestas tikrai labai gražus, kaip jau minėjau, platūs prospektai, gražios architektūros namai, dekoruoti baltu marmuru (Ašchabadas įrašytas į „Guinness“ rekordų knygą kaip miestas, kuriame yra daugiausiai baltu marmuru dengtų pastatų – 543 pastatai, dengiantys 4,5 mln. m²), puikiai sutvarkytos viešosios erdvės, daug šiuolaikiškai įrengtų erdvių sportuojantiems, daug įvairių monumentų, ideali švara, bet……žmonių nėra☹️. Taigi Pirmasis ‘mitas’,  sakyčiau beveik pasitvirtina👊, nežinau kaip tai veikia, bet vertinant per vakarietiškos kultūros prizmę, taip negalėtų būti… Taip, yra faktorių dėl kurių gali būti mažiau žmonių viešose erdvėse, tai ir karštis dieną, ir musulmoniškas gyvenimo būdas, tačiau net ir vakarais, kai žmonių galima sutikti parkuose ir gatvėse, kaip tokio dydžio miestui, yra nerealiai mažai. Kaip vėliau pamatėm, daugiau žmonių yra dideliuose prekybos centruose, kurie mažai kuo skiriasi nuo mūsiškių.

Antras ‘mitas’: į Ašchgabadą gali įvažiuoti tik su baltu švariu automobiliu - pasitvirtina akivaizdžiai👊, tik įvažiavus į miestą. Nors tokio įstatymo kaip ir nėra, bet ši nerašyta taisyklė galioja, ir jei bandysite įvažiuoti į miestą kitos spalvos automobiliu (įleidžiami dar ir sidabrinės, bei auksinės spalvos automobiliai), kelių policininkas paprašys jus apsisukti. Visoje šalyje gali važinėti bet kokios spalvos automobiliu, bet tik ne sostinėje!😊

Mūsų viešbutis ‘Diwan’ modernus, naujai pastatytas, įspūdingo dydžio, užima visą kvartalą, su didžiuliu gražiai sutvarkytu ir apželdintu vidiniu kiemu, baseinu. Kambariai erdvūs, gerai kondicionuojami, tikrai vertas savo 5 žvaigždučių, bet ir vėl tas pats klausimas - kur žmonės??? Pusryčiaujame mes keturiese ir dar 4 žmonės☹️. 

Pailsėjęs keletą valandų viešbutyje, nusprendžiu išeiti pasivaikščioti po miestą. Vidurdienis, karštis apie +35C, žmonių vėl beveik nesutinku😊, eiti stengiuosiu pavėsiu, bet vistiek karšta, toks jausmas, kad jei likčiau čia kelioms valandoms, gal ir neišgyvenčiau😊 Praeinu keletą kvartalų užsinoriu atsigerti, atsivėsinti, tačiau čia ne taip, kaip Europje, kur ant kiekvieno kampo rasi kokią kavinę - čia jų paprasčiausiai nėra. Užeinu į mažą vietinę parduotuvėlę klausiu, kur gi čia artimiausia kavinė, o parduotuvėlės savininkas ilgokai pamąstęs man ir sako ‘nėra čia, gal geležinkelio stotyje ar prekybos centre ieškok’. Va taip😊. Pagaunu taksi ir prašau nuvežti į prekybos centrą. Taksistas už kelionę paprašo 50 ct, palieku vieną dolerį😊. Kuras čia kainuoja apie 7 ct/ltr., už 3-4 Eur gali užsipilti pilną baką degalų😊👍. Taigi ir trečiasis ‘mitas’ pasitvirtina👊.

Prekybos centras šiuolaikiškas, tvarkingas, kaip mums įprasta su kavinėmis ir restoranais. Užsakau kebabą, vandens ir espreso puodelį - už viską sumoku 3 Eur. Kaip ir vėliau įsitikinome, maistas restoranuose ir kavinėse yra labai skanus ir kokybiškas, aptarnavimas geras, o kainos mums labai pigios. Suvalgyti puikų avienos kepsnį gerame restorane su užkandžiu ir gėrimu galima už 8-10 Eur, o vietinio vyno ar stipraus gėrimo taurė kainuoja apie 2 Eur.

Vakarinėje programoje išvyka apžiūrėti keletą monumentų, bei didžiausią Pasaulyje uždarą apžvalgos ratą (47,6 m aukščio uždaras „Ferris wheel“ yra įrašytas į „Guinness“ rekordų knygą). Atvažiavus prie apžvalgos rato, kuris yra viena iš Ašchabado įžymbių - ‘nulis’ lankytojų, jį atrakina ir įjungia mums keturiems😄💪, va čia tai lygis, dar neteko pasijusti tokiu VIP’u😊.

Pojūtis nerealus, atrodo, kad keliaujam vieni - didžiuliame erdviame Halk Hakydasy Memorial komplekse sutinkam gal 2-3 žmones, muziejų atidaro mums, o po muziejų gerą pusvalandį vaikštom vieni😊.

Turbūt jau nebereikia pasakoti, kad vakarieniaujam dangoraižio restorane irgi vieni😊.

Sutemus, miestas atrodo dar įspūdingiau - gražiai pašviesti pastatai ir monumentai, gatvėse padaugėja mašinų, jau galima sutikti daugiau žmonių parkuose, kur jie piknikauja didelėmis kompanijomis ar  šeimomis.

Antrą dieną ryte aplankom UNESCO saugomus Nisa miesto griūvėsius - įspūdžio nepalieka, bet ‘check’ą’ užsidėti reikia😊.

Važiuojam į žirgų fermą, kur veisiami ir auginami garsieji achaltekiai – nacionalinis turkmėnų pasididžiavimas. Tai labai grakštūs ir gražūs, visame Pasulyje vertinami, žirgai. Žirgo kaina gali gerokai viršyti milijoną dolerių. Įdomu ne tik prisiliesti prie šių gražuolių, bet ir maloniai pasišnekučiuoti su fermos savininku.

Po pietų išvažiuojam link Darvaza degančio dujų kraterio –dar vadinamo Pragaro vartais“. Tai viena svarbiausių Turkmėnistano įžymybių ir labiausiai turistų lankoma vieta. Dar 1971 m. sovietų geologai šioje vietoje gręžė žvalgomuosius gręžinius ieškodami gamtinių dujų. Gręžimo metu įgriuvo gruntas ir susidarė didelis krateris (~70 m pločio, ~20 m gylio). Iš kraterio dugno pradėjo veržtis dujos, kad išvengtų pavojingų metano nuotėkių, mokslininkai sąmoningai uždegė dujas, tikėdamiesi, kad jos sudegs per kelias savaites, bet dujos dega jau 54 metus😄😄😄.

Keturios valandos kelio Karakumų dykuma, kuri užima 80% Turkmėnistano teritorijos, ir yra tokio dydžio, kaip šešiosios Lietuvos🥺. Pirmas dvi valandas asfaltuotas kelias visai neblogas, bet vėliau prasideda tikras išbandymas mums ir mūsų Toyota Landcruiser’iams - kelias toks duobėtas, kad kartais geriau tiesiog nuvažiuoti nuo kelio ir važiuoti dykumos smėliu🥺. Bet važiuoti verta, krateris atrodo įspūdingai, o ir naktį praleisti Karakumų dykumoje, šalia šio kraterio, įkurtoje jurtų stovyklavėtieje tikrai egzotiška. Mūsų vairuotojai mums pagamina nepakartojamo skonio vakarienę: avienos šašlykas, kepti baklažanai, šviežios salotos, švieži vaisiai, o mes dar turim ir… viskio😊. Nors Karakumų dykumoje slypi daug pavojų, tokių, kaip nuodingos gyvatės, vorai ir skorpionai, bet jaučiamės puikiai, nes prie stovyklavietės jų nebūna, o mus aplanko tik drąsus lapiūkštis ir ežiai. Sutemus oras puikus, gal net kiek per karšta miegoti (virš 30C), bet privalumas, čia nėra jokių vabzdžių trikdančių ramybę👌.

Trečią dieną apie pietus grįžtam į Ašchabadą, aplankom miesto turgų, keletą parduotuvių, turkmėniškų kilimų muziejų. Turkmėniški rankų darbo kilimai garsūs visame Pasaulyje. 

Vakarieniaujam miesto parko lauko kavinėje, kuri iš visų pusių apstatyta kondicionieriais, kurie pučia vėsų orą ir sudaro gerą mikroklimatą lankytojams👌. Kokie to kaštai neįsivaizduoju…., bet žinant, kad pasiturintis turkmėnistanietis, turintis erdvų butą, už elektrą per metus sumoka iki 50 Eur, tikėtina tai nėra taip brangu, kaip atrodo.

Ketvirtą dieną, anksti ryte, vietiniu skrydžiu išskrendam į Turkmenabatą, esantį visai šalia Uzbekistano sienos, iki kurios atvažiuojam mažiau negu per pusvalandį, atsisveikinam su gidu Azizu, dar valanda formalumų, 3 pervežimai🥺 nuo vieno pasienio punkto iki kito, ir mes jau Uzbekistane tariamės su taksistais dėl kainos iki Bukharos… 

Apibendrinant kelionės įspūdžius Turkmėnistane, telieka pasakyti, kad tai turistams saugi ir draugiška šalis, žmonės šilti, dar neišlepinti turistų, patogi rusiškai kalbantiems keliautojams. Mūsų akimis žiūrint, šalies valdymo ir  gyvenimo būde galima įžvelgti įvairių keistenybių, tačiau tuo ji ir įdomi. Kainos turistams 2-3 kartus žemesnės negu Europoje. 

Kelionę organizavomės su Turkmenistano kelionių agentūros pagalba, kuri sklandžiai sudėliojo mūsų 3-jų dienų viešnagę šioje šalyje ir pilnai atitiko mūsų lūkesčius.

Rekomenduoju!

🇹🇲🇹🇲🇹🇲🇹🇲🇹🇲 (iš 5)